- išbadėjėlis
- išbadė́jėlis, išbadė́jėlė dkt. Érzina krū̃vos neskal̃btų baltinių̃, kalnai̇̃ nepláutų iñdų ir išbadė́jėlis výras.
.
.
išbadėjėlis — išbadėjėlis, ė smob. (1) J, Š kenčiantis badą, išbadėjęs žmogus ar gyvulys, išbadėlis, išalkėlis: Prie pėdos žemės prirakintas išbadėjėlis tik šitokį pasaulį teregėjo rš. Tiems išbadėjėliams smerties priežastis radosi Jrk … Dictionary of the Lithuanian Language
badadvėsys — badadvėsỹs, ė̃ smob. (34b) Š, Ds badmirys, išbadėjėlis: Neprisotinsi to bãdadvėsio Kp. Šarkiai, jūs badadvėsiaĩ, susdarykit kiaules iš rugių Užp … Dictionary of the Lithuanian Language
išbadėlis — išbãdėlis, ė smob. (1) Š žr. išbadėjėlis: Kas tą išbãdėlį prišers! J. Žuvėdros yra amžinos išbadėlės – vis ėda ir vis alkanos Blv. Ji, ne ką turėdama, dalindavosi su tais išbadėliais rš … Dictionary of the Lithuanian Language
pradžiūvėlis — pradžiūvėlis, ė smob. (1) NdŽ 1. kas išdžiūvęs, sunykęs, sumenkęs. 2. išbadėjėlis … Dictionary of the Lithuanian Language